MAFIJA (arba MF, arba MEZZO FORTE)

Jie galėjo pagroti ir grojo Led Zeppelin, dievino Yes ir Genesis, alpo nuo Frank Zappa bei Billy Cobham, todėl visą laiką stengėsi priartėti prie šių įžymybių ir sukurti ką nors savo, kas būtų tikrai verta gerbėjų dėmesio. Nepataikauti masiniam skoniui, nesiorientuoti į vidutinybę nei muzika, nei tekstais - toks buvo 1978 - 88 m. Vilniuje gyvavusios grupės “Mafija” kūrybos kredo.

      Sudėtis:

Gediminas Simniškis - bosinė gitara; Jaunius Beinortas - solinė gitara; Artūras Bunys - mušamieji; Saulius Didžiulis - klavišiniai; Vytautas Šiškauskas - vokalas (1979-1981 m.); Arvydas Keblys - klavišiniai (prisijungė apie 1980-1981 m.); Romas Klimčiauskas - vokalas (prisijungė apie 1981 m.); Daiva Bieliauskaitė - vokalas (1984-1987); Kąstis Lisevičius - vokalas (1987-1988).

 "Nors vadinomės "Mafija", 
 oficialiai to sakyti negalėjome. Kai 
 reikėdavo viešai įvardinti 
 kolektyvą, mes pavadinimą 
 sutrumpindavom į "MF", o jei 
 paprašydavo iššifruoti, sakydavom,
 kad tai "Mezzo Forte"     (Jaunius Beinortas)

Apie 1978 metus du roko muzika besižavintys VISI studentai G. Simniškis ir J. Beinortas nutarė groti kartu. Abu Vilniaus 22-os vid. mokyklos absolventai, abu dainavo “Ąžuoliuko” chore. Gediminas grojo mokyklos grupėse iki 1975 metų, Jaunius savarankiškai mokėsi gitaros kursuose ir pakankamai išmiklino pirštus. Repeticijų patalpas jauniesiems entuziastams pavyko susirasti tuo metu galingoje ir klestinčioje Kuro aparatūros gamykloje. Čia prie jų prisijungė klavišiniais instrumentais grojęs S. Didžiulis (mokėsi M.K. Čiurlionio meno mokykloje ir baigė 6 klases). Tačiau ši erdvė pasirodė esanti ne pati geriausia vaikinų saviraiškai, mat pagal vietines taisykles daugiausia teko groti privalomus estradinius kūrinius bei kęsti despotišką saviveiklos vadovo Nikolajaus Šumkino elgesį. Toje pačioje gamykloje gyvavęs dar vienas kolektyvas – “Vakuumas” - buvo senbuvis, todėl turėjo didesnę laisvę. N. Šumkinas visus tais laikais gyvavusius reikalavimus taikydavo jaunajam kolektyvui. Todėl jau po kelių mėnesių vaikinai rado prieglobstį Vilniaus mokytojų namuose. Čia prisijungus būgnininkui A. Buniui ir prasidėjo tikroji grupės istorija bei gimė pavadinimas “Mafija”. Vaikinai nesunkiai rado bendrą muzikinę kalbą ir tai, kad visi žavėjosi skirtingomis Vakarų roko grupėmis ir atlikėjais tik dar labiau praturtino jų grojamą muziką. Nors kurti kompozicijas daugiausia ėmėsi S. Didžiulis, o tekstus - G. Simniškis, tačiau įgyvendinant dalyvavo visi grupės nariai. Šiame ankstyvajame periode, kaip išskirtinį grupės bruožą galima būtų įvardinti sudėtingos ritmikos ir harmonijos paieškas, bei lygiavimąsi į pasaulinius virtuozus - instrumentalistus (vėliau tai nelikdavo nepastebėta įvairių festivalių metu, kai būdavo skiriami diplomai geriausiems instrumentalistams). Mokytojų namų meno vadovui Algiui Maldučiui pasiūlius grupė pasipildė vokalistu Vytautu Šiškausku. Nauja sudėtimi ir “šviežiu” repertuaru 1979 metais “mafijozai” gan sėkmingai pasirodė pirmajame “Opus” festivalyje. Ypač audringų aplodismentų susilaukė lyriška baladė, išauganti į ekspresyvų roko griaudėjimą “Žmogus dangaus išsiilgęs”.

  "Saulius Didžiulis prijungęs 
 "fazerių", "flendžerių" ir kitokių 
 "spąstų" iš "Matadoro" vargonų 
 išspausdavo fantastiškų tembrų, 
 kurių galėtų pavydėti net 
 "Hamondo" vargonų kūrėjai"    (Gediminas Simniškis)

1980 metais “Mafija” ėmė repetuoti dar aktyviau ir surengė net kelis solinius koncertus mokytojų namuose ir Jaunimo sode. Tačiau stipriausias akstinas tobulėti buvo noras, kaip galima geriau pasirodyti festivalyje “Opus-80”. Specialiai šiam įvykiui vaikinai paruošė punk stiliaus ekologinės tematikos kompoziciją “Kanistras”, kurios įžangoje panaudojo virve užvedamo vikšrinio traktoriaus garso įrašą. Pastangos nebuvo veltui ir “Mafija” tapo “Opus-80” diplomantais.

  "Nors tarnavau Kolos pusiasalyje 
 Severomorske, vis tiek sugebėjau 
 ištrūkti ir 1982 metais atvažiuoti 
 į Lietuvą pasižiūrėti ir paklausyti 
 festivalio Opus-82"    (Gediminas Simniškis)

Tais pačiais metais klavišininkas S. Didžiulis išvyko studijuoti muzikos į Klaipėdą (ką tik atsidariusį džiazo fakultetą), tačiau iš grupės nepasitraukė ir atvykdavo tiek į repeticijas, tiek į koncertus. Reikalui esant jį pakeisdavo Arvydas Keblys. 1981 metais kolektyvas pasipildė dar vienu nauju nariu - vokalistu Romu Klimčiausku (eks.“Saulės laikrodis”). Nauja sudėtimi “Mafija” sudalyvavo “Studentiškų balsų” festivalyje Kaune bei festivalyje “Opus-81”. Garsiausias to laikotarpio “Mafijos” kūrinys - odė televizijos bokštui (“TV bokštas”). Taip pat 1981 m. festivaliuose buvo atlikti “Led Zeppelin” kūriniai “Stairway To Heaven”, “The Ocean”, “Hot Dog” bei pirmą ir ko gero vienintelį kartą Lietuvoje - Frank Zappa “Pygmy Twylyte”. Tais pačiais metais “mafijozus” ištiko didelė netektis - grupės siela G. Simniškis buvo paimtas į Sovietinę kariuomenę. Ta proga “Visytėje” (VISI studentų klubas Saulėtekio al. bendrabučiuose) “Mafija” surengė didelį atsisveikinimo koncertą. G. Simniškiui išvykus, kolektyvo veikla porai metų apmirė.

“Kariuomenėje tarnavau kaip

 leitenantas, taupiau uždirbamus 
 pinigus ir svajojau apie gerą 
 bosinę gitarą ir garsiakalbius. 
 Grįžus į Lietuvą mano svajonės 
 išsipildė"   (Gediminas Simniškis)

1983 metais G.Simniškiui grįžus iš priverstinės tarnybos “Mafija” vėl atgimė: vėl prasidėjo repeticijos, koncertai, buvo daromi neprofesionalūs įrašai. Grupė koncertavo Šiaulių kultūros rūmuose, Kauno sporto halėje, “Vilniaus Bokštų '87” renginyje Vilniaus sporto rūmuose. Pastarajame, grupės vokalistė Daiva Bieliauskaitė tapo diplomante, o klavišininkas Saulius Didžiulis gavo taurę už geriausią kūrinio aranžuotę - M. Noviko kūrinys tapo bliuzu. Po minėtų didelių renginių tuometinis filharmonijos estrados skyriaus vedėjas Laimis Vilkončius grupei pasiūlė tapti etatiniu filharmonijos kolektyvu. Ir šiame lemtingame pasirinkimo momente - taip ar ne, grupė suskilo. Viena dalis narių buvo baigę ar greitai baigsiantys muzikinius mokslus ir ketinantys tapti muzikantais profesionalais, o kita dalis dirbo įvairiose darbovietėse ir nenorėjo mesti savo pasirinktos specialybės. Tai buvo 1988 m. Nors vėliau iš buvusių grupės narių tik S. Didžiulis profesionaliai užsiėmė muzika ir nuėjo dėstytojauti į aukštesniąją J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą bei groja grupėje “Pelenai”, kiti jos taip pat neapleido, pavyzdžiui, J. Beinortas grojo grupėse “Foje”, “NNB”, G. Simniškis - “Foje”, “Šiaurės kryptis”, “Ir visa tai kas yra gražu yra gražu”.

  "Apytiksliai 1985 m. Kaune 
 vykusiame "Studentiškų balsų" 
 festivalyje tuo metu kai derinome 
 gitaras ir po kelių minučių turėjo 
 prasidėti koncertas, tuometinis 
 Mokslinio Metodinio Kultūros 
 Centro vadovas Andrius Kairys 
 įsakė palikti sceną, nes mes 
 neturėjom atestuotos programos! 
 Tačiau baisiausia yra tai, kad 
 jis ir tokie kaip jis ligi šių 
 dienų dirba kultūros srityje"   (Jaunius Beinortas)

               (iš enciklopedijos „Lietuvos roko pionieriai“)