Susikūrė 1985

Gyvavo iki 1987

Pradžioje grupė neturėjo nei tekstų, nei muzikos. Tai buvo trumpos frazės, sakysim, “Pilnas miestas narkomanų”. Kadangi nų vienas nežinojo, kaip kuriama grupė, “Varveklis” nupiešė knygelę. Ant viršelio flomasteriu buvo išraitytas grupės pavadinimas “WC”, o viduje, kiekvieno puslapio viršuje- dainų pavadinimai. Po to “Atsuktuvui” netyčia toptelėjo į galvą, kad vis dėlto reiketų repetuoti. Pirmoji tikroji daina “Aš nuplikau nuo peroksido” buvo įrašyta pas “Remį” namuose.

Įraše pirmą dainą “Varveklis” ir “Atsuktuvas” visą savaitę bastėsi po Vilniaus apylinkes. Pagaliau jie aptiko negyvenamą vienkiemį su dideliu apleistu namu. Ant artimiausių elektros stulpų užmetę laidus, atsivedė elektrą ir susivežė aparatūrą koncertams. Atėjus savaitgaliui tik artimiausiems bičiuliams pašnabždėta, kur ir kada galima išvysti jų pirmąjį koncertą. Žinia pasklido šviesos greičiu. Šeštadienio naktį suvažiavę žmonės susigrūdo į namą ir, sedėdami ant grindų, gurkšnojo alų. Vėliau atvykę į vidų nebetilpo, tad išmušė lentomis užkaltus sausakimšos trobos langus, kad galėtų girdėti ir matyti, kas dedasi viduje. Patalpoje pasidarė šiek tiek šviesiau, nes dvi raudonos lempos silpnai švietė į “scenos” vidurį.

Priblokštas žmonių antplūdžio, “Varveklis” iškilmingai pradėjo koncertą. “Atsuktuvas” paėmė gitarą ir energingai užvirino. Minia iš pasitenkinimo ėmė klykti. “Varveklis” atsigėrė medicininio spirito ir riaugėdamas purškė jį į uždegtą žiebtuvėlį. Nuo spjaudymosi ugnimi jam vis apsvildavo lūpos, kurios sutino ir pajuodo. Po kiekvienos dainos “Atsuktuvas” nusimaudavo kelnes ir staugiančiai miniai demonstravo savo užpakalį. Žiūrovus, labiausiai besiveržiančius ant scenos, sustatytos iš medinių parduotuvinių dėžių, jis vėsino laistydamas iš kanistro alumi. Kažkoks tipas susipjaustė rankas ir taškėsi kraujais. Kelios Senamiesčio pankės plėšė nuo savęs drabužius, mėtė apatinius į sceną ir per kiekvieną “WC” gabalą maskatavo krūtimis ir taip spiegė, jog atrodė, kad artėja pasaulio pabaiga. Koncertas dažnai nutrūkdavo, nes grupės nariai parsiversdavo pusnuoges savo fanes ant grindų. “Atsuktuvas” netikėtai smogė gitara į garso kolonėlę. Ji nuvirto ir sutraiškė stiprintuvus, iš kurių pasipylė kibirkštys. “Varveklis”, gurkštelėjęs spirito, jas apipurškė, ir medinės scenos dėžės suliepsnojo kaip parakas. Žmonės kriokdami puolė lauk. Troba suliepsnojo, ir kažkur tolumoje aidint milicijos sirenoms visi išsilakstė. Išlikusi trijų minučių kino juosta, 1994 metais režisieriaus “Mado” viename slaptame undergroundo vakarėlyje buvo pademonstruota.

Kai atvėso pirmojo koncerto euforija, “Varveklis” ir “Atsuktuvas” suprato, kad dar kartą viso to nepavyks pakaroti. Vos atsimušė nuo ilgai juos dėl gaisro tardžiusių milicijos pareigūnų, nutarė veržtis į oficailus koncertus.

Dėl to 1986 metų pabaigoje prie Alumnato kavinės bičiuliai susitiko su roko koncertų organizatore Margarita Starkevičiūte, kuri jiems suorganizavo pusiau legalų pasirodymą Vidaus reikalų ministerijos rūmuose Žirmūnuose kalėdiniame “Anties” koncerte. Pasibaigus “Anties” pasirodymui, iš salės išėjo trečdalis žiūrovų, kiti lūkuriavo, nes žinojo, kad tuoj dar kažkas koncertuos. Scenon įžingsniavo “WC” protagonistai, o kviestinsi būgininkas Jonas užsiropštė ant pastolių, kur Kaušpėdas savo koncertų scenografijoje numatė būgninkui vietą. Skolinta “Atsuktuvo” gitara neturėjo diržo, tad jis į scenos vidurį atsinešė kėd, ant jos užkėlė koją ir į kirkšnį įrėmė gitarą. Kai “WC” sugrojo septynis kūrinius, jų vis dar niekas nevijo nuo scenos. Tada jie skirstė dainas tik į dvi rūšis - greitas ir šiek tiek lėtesnes. Suskambus pirmiesiems sekančios dainos dvigarsiams “Varveklis” netikėtai užbliovė: - Nusipirko tėvas didelę keptuvę. Tai buvo brokas! Tai buvo brokas! Tada atėjo kažkuris organizatorių ir parašė baigti, bet publika džiaugsmingai sutiko lietuviškos popmuzikos ozono gūsį. Ir prasidėjo…Greitai atsirado ir nauji jaunimo tipažai, pakroko festivalių lankytojai.

Kitą “WC” koncertą suorganizavo Fizikos instituto jaunesnieji moksliniai bendradarbiai. Tai taip pat buvo pogrindinis koncertas, kuris vyko tvarkingoje instituto filialo koferencijų salėje Aukštuosiuose Paneriuose. Vienas organizatorių tvirtino esąs pirotechnikos specialistas. Ant garso kolonėlių dešinėje ir kairėje jis pasistatė po tris savo gamybos fejerverkus. Kai “Atsuktuvas” narsiai uždžyrinio antros dainos įžangą, jaunasis fizikas sujungė kontaktą, turėjusį susprogdinti pirmąją bombikę. Tačiau bombos detonavo ir visos šešios sprogo kartu. Baisi banga užgulė visiems ausis, pažiro fejerverkų korpusų skeveldros. Išmušė elektros saugiklius, užsidegė konferencijų salės demonstracinis ekranas. Lengvai kontūzytas “Atsuktuvas” nutrenkė ypatingai brangią skolintą gitarą, ir išsprukęs į koridorių, sėdėjo ant grindų breikšme veido išraiška. Pro duris iš salės virto dūmai, žmonės kosėjo ir raukėsi nuo smarvės. Tik “Varveklis” nuo vaikystės labai mėgęs sprogimus sau kikeno.

Grupės repeticijos vykdavo pas “Varveklį” namuose, o po jų, nešini pilnais krepšiais alaus butelių, iš miesto suvažiuodavo ir kit pankai - “Kablys”, “Čiumas”, “Grūzdas”, “Londonas” ir kt. Visų nė neišvardysi.

Informacija iš Nerijaus Pečiūros knygos “Aš ir Atsuktuvas”.

Nerijus “Atsuktuvas” Pečiūra - gitara

“Varveklis” - vokalas

“Remis” - gitara

“Drakoša” - mušamieji

“Pankrokas” (Lietuvos pankroko klasikos rinkinys, 1996 Zona-BMK, MC)